10 priežasčių keltis anksti ryte ir kaip to pasiekti

Saulėtekis“Anksti gulęs, anksti kėlęs – būsi sveikas, turtingas ir išmintingas”, – Benas Franklinas

“Netikėkit ankstaus kėlimosi privalumais, kaip tikino žavusis Franklinas..” – Markas Tvenas

Neseniai vienas skaitytojų, Robas, paklausė manęs apie mano įprotį kasdien keltis 4:30 ryto – tiksliau, apie tokio įpročio privalumus sveikatai. Pamaniau – puikus klausimas! Dėja, nežinau nė vieno privalumo…

Tačiau yra galybė kitų svarbių priežasčių.

Visų pirma noriu pasakyti šai ką: jei jūs dabar esat “pelėda” ir tai jums tinka – puiku. Nėra reikalo nieko keisti, ypač jei jaučiatės tuo patenkintas. Man “persivertimas” iš “pelėdos” į “vyturį” (taip, tai įmanoma) buvo tarsi palaiminimas. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių aš niekad “nesiversiu” atgal. Štai keletas jų:

  1. Galimybė pasveikinti dieną. Man be galo patinka atsikėlus pasitikti naują nuostabią dieną. Siūlau susikurti ryto ritualą, į kurį įeitu padėka už Dievo palaimą. Mane įkvėpė Dalai Lama, sakydamas: “Kiekvieną dieną keldamasis, pagalvok: “šiandien aš esu laimingas – laimingas, jog atsikėliau, esu gyvas, turiu brangų žmogaus gyvenimą ir nesiruošiu jo švaistyti. Panaudosiu visą savo energiją mokymuisi, kad galėčiau dalinti savo širdį kitiems, kad įgyčiau išminties vardan kitų. Turėsiu tik gražių minčių apie kitus, nesupyksiu ir negalvosiu blogai apie kitus, kiek galiu būsiu kitiems naudingas.”

  2. Nuostabi pradžia. Anksčiau dieną pradėdavau iššokdamas iš lovos, vėluodamas, kaip visad skubėdamas susiruošti ir suruošti vaikus, skubiai veždamas juos į mokyklą ir, aišku, pavėluodamas į darbą. Įeidavau į ofisą užtinęs, pusiau miegantis, murmėdamas, slėpdamasis už kitų. Ne pati geriausia dienos pradžia. Dabar aš turiu Ryto Ritualą, taip iki aštuntos valandos ryto spėju labai daug nuveikti. Mano vaikai ankstyvi, o aš keliuosi dar anksčiau. Kol visi susiruošia į darbą, aš jau būnų “įsidirbęs”. Taigi mano patirtis sako, kad nėra geresnio būdo pradėti dieną kaip atsikelti anksti ryte.

  3. Ramybė. Nei spygaujančių vaikų, nei verkiančių kūdikių, nei futbolo kamuolių, nei automobilių, nei televizoriaus triukšmo. Ankstyvo ryto valandos – tokios tykios, tokios ramios. Tai mano mėgstamiausias paros laikas. Mėgaujuosi šiuo ramybės laiku, savo laiku, kai galiu galvoti, kai galiu skaityti, kai galiu kvėpuoti.

  4. Saulėtekis. Žmonės, kurie keliasi vėlai, praleidžia vieną didingiausių gamtos vaizdų, besikartojantį kiekvienos mielos dienos stebuklą – saulės
    patekėjimą. Man patinka stebėti, kaip iš lėto ryškesnė diena, kai tamsią vidurnakčio mėlynę keičia ryto žydruma, kaip tyros spalvos sunkiasi į dangų, kol visa gamta nusidažo neįtikėtinais atspalviais. Man šis metas labiausiai tinkamas rytiniam bėgimui – bėgdamas kartkartėmis pažveliu į dangų ir sušunku garsiai: “Kokia nuostabi diena!” Rimtai, aš taip darau. Lėkšta, žinau.

  5. Pusryčiai. Kelkis anksti ir turėsi laiko papusryčiaut. Kiek žinau- tai svarbiausias dienos maistas. Be pusryčių kūnas gyvas tik kvapais, nevalgęs iki pietų išalksti taip, kad valgai viską (kad ir nesveikiausio), kas po ranka pasitaiko. Kuo daugiau cukraus ir riebalų – tuo geriau. Valgyk pusryčius ir būsi sotus iki pietų. Be to, valgyti pusryčius skaitant knygą ir geriant kavą ryto tyloje yra kur kas maloniau nei kažką kimšti pakeliui į darbą ar prie darbo stalo.

  6. Mankšta. Žinoma mankštintis galima ne tik anksti ryte, bet ir po darbo. Nors mankštintis po darbo yra tiek pat malonu, tačiau yra didelė tikimybė, kad vakarinę mankštą teks atšaukti dėl tam tikrų netikėtai atsiradusių reikalų. Rytinės mankštos praktiškai niekada nereikia atšaukti.

  7. Produktyvumas. Rytas, bent jau man, yra pats produktyviausias metas. Rytais, dar iki patikrinant el.paštą ar blogus, mėgstu rašyti, kadangi tuomet nėra jokių pašalinių trukdžių. Pradėdamas dirbi anksti ryte, padarau daug daugiau. Vakarėjant suplanuoti darbai būna baigti, ir galiu leisti laiką su šeima.

  8. Laikas siekiams. Turi siekiamų tikslų? Turėtum turėti. Nėra geresnio laiko peržiūrėti tikslus, susiplanuoti ir atlikti su tikslais tiesiogiai susijusius darbus, kaip ankstyvas rytas. Turėk vieną tikslą savaitei. Kiekvieną rytą nuspręsk, koks vienas darbas šiandien vienu žingsniu tave priartins arčiau tikslo. Tuomet, jei įmanoma, tą darbą atlikt iškart.

  9. Kelionė į darbą. Niekas nemėgsta eismo spūsčių, išskyrus Big Oil. Važiuok į darbą anksti: gatvės bus dar pustuštės, nusigausi į darbą anksčiau, taigi sutaupysi dar daugiau laiko. Dar geriau, važiuok į darbą dviračiu. (Ar dar dar geriau – dirbk namuose).

  10. Susitikimai. Daug lengviau spėti laiku į tuos ankstyvus susitikimus, kai keliesi anksti. Vėluodamas, darai bloga įspūdį tam, su kuo susitinki. Pasirodydamas anksčiau, kaip tik jį sužavėsi. Be to, liks laiko pasiruošti.

Kaip tapti Vyturiu

  • Nekeisk įpročių skubotai. Pradėk iš lėto, atsikeldamas 15-30 minučių anksčiau nei įprasta. Keletą dienų pratinkis. Tada vėl 15 minučių anksčiau. Ankstink kelimąsi palaipsniui, kol pasieksi norimą laiką.

  • Leisk sau užmigti anksčiau. Galbūt esi pratęs užsibūti ilgiau, žiūrėdamas televizorių ar naršydamas internetą. Jei ir toliau tęsi šį įprotį tuo pačiu bandydamas atsikelti anksti ryte, anksčiau ar vėliau vienas iš įpročių “atsisakys”. Jei “atsisakys” ankstyvas rytas, pradėsi lūžinėti, pramiegosi rytą, ir vėl viską reikės pradėt iš pradžių. Siūlau eiti į lovą anksčiau, net jei manai, kad neužmigsi- pasiimk ką nors paskaityti. Jei esi pavargęs, “nulūši” anksčiau nei manai.

  • Pasidėk žadintuvą toli nuo lovos. Jei jis bus prie pat lovos – išjungsi arba leisi jam snūstelėti (snooze!). Niekada neaktyvuok snūduriavimo režimo. Jei žadintuvas toli nuo lovos, norėdamas išjungti, turėsi pajudėti. Kol prieisi išjungti, prasiblaškysi, beliks tik išsilaikyt ant kojų.

  • Vos išjungęs žadintuvą, išeik iš miegamojo. Nei minties apie grįžimą į lovą! Tiesiog prisiversk išeiti iš kambario. Aš turiu įprotį nusvirduliuoti į tualetą pasišlapinti. Kol padarau tai, nuleidžiu vandenį, nusiplaunu rankas, pažiūriu į bjaurų savo atvaizdą veidrodyje, prasibudinu pakankamai, kad pasitikčiau dieną.

  • Nesamprotauk. Jei leisi savo smegenim “atkalbėti” tave nuo kėlimosi anksti, niekad nepavyks persilaužti. Net nesvarstyk galimybės grįžti į lovą.

  • Turėk gerą priežastį. Suplanuok anksti ryte padaryti kažką svarbaus. Tai bus tavo motyvas atsikelti. Aš mėgstu rytais rašyti, taigi tai yra manasis motyvas. Kai baigiu rašyti, einu skaityti Jūsų komentarų!

  • Susigalvok atpildą. Taip, iš pradžių gali atrodyti, kad verti save daryti kažką sunkaus, bet jei tai paversi malonumu, greitai nekantrausi atsikelti anksti. Geras atlygis galėtų būti knygos skaitymas prie puodelio kavos ar arbatos. Taip pat tai galėtų būti koks skanumynas pusryčiams (vaisių kokteilis! Niam niam!) ar saulėtekio stebėjimas, meditacija. Atrask, kas tau teikia malonumą, ir paversk tai rytine rutina.

  • Naudokis laimėtu laiku. Nesikelk valanda ar dviem anksčiau vien tam, kad paskaitinėtum blogus, nebent- tai vienas iš tavo didžiųjų tikslų. Nesikelk anksti tam, kad po to iššvaistytum laimėtą laiką. Pradėk dieną anksti! Aš mėgstu išnaudoti šį laiką vaikų priešpiečių ruošimui, dienos planavimui (t.y. savo Svarbiausiems Dienos Uždaviniams), mankštai ar meditacijai, ir skaitymui. Iki laikrodžiui išmušant 6:30 ryto, būnu padaręs daugiau nei dauguma žmonių padaro per visą dieną.

Autorius: Leo Babauta
Originalus straipsnis: 10 Benefits of Rising Early, and How to Do It

kol kas - vienas komentaras ↓

#1 Aurimas on 10.12.09 at 22:05

Turiu pripažinti, kad man kėlimasis anksti taip pat buvo didžiulis atradimas. Tuomet, kai pasiryžau pradėti keltis anksti, apie “zenhabits” nebuvau nė girdėjęs. Man padėjo šis straipsnis (dėja, tik anglų kalba). Iš esmės autoriaus patarimas toks:

  • Eik miegot, kuomet jautiesi mieguistas.
  • Kelkis visuomet tuo pačiu laiku.
  • Visuomet, t.y. ir savaitgaliais, ir per atostogas.

Straipsnyje autorius pasakoja ir apie tai, kaip atpažinti, kuomet esi mieguistas- darydamas kažką labai įdomaus, gali visiškai užsimiršti. Mieguistumo testas labai paprastas – jei negali perskaityti puslapio knygos nenuklydęs mintyse, laikas į lovą. Taigi, vakarais rekomenduojama kažką paskaitinėti. Tiesa, laikas, kada organizmas “pakvies” miegoti gali labai skirtis iš dienos į dieną – viskas priklauso nuo to, kiek pavargęs tavo organizmas.

Tai tikrai puikiai veikė ilgą laiką. Tačiau kol kas teko numigruoti į vakarą – tiek dėl mažo leliuko, tiek dėl kiek pasikeitusių darbo sąlygų. Bet nekantrauju, kuomet vėl galėsiu pereiti į ankstyvus rytus (dabar tai tik darbo klausimas).

Tiesa, anglakalbiams rekomenduoju vis dėlto perskaityti patį straipsnį, kadangi ten yra gerų patarimų, ką daryti, jei vis dėlto nepavyksta atsikelti anksti, taip pat autorius kalba apie polifazinį miegą ir pasakoja savo istoriją kaip jam pavyko polifazinio miego testas, kurį autorius atlikinėjo penkis su puse mėnesio. Polifazinis miegas – tai miegojimas 2-3 valandas per parą. Tai pasiekiama snūstelint dvidešimčiai minučių kas kelias valandas.

Įrašyk komentarą