Šykštuolio gidas: 50 patarimų, kaip gyventi taupiai

Laikas išpažinti: aš- šykštuolis. Kiti sakytų, kad taupus- tai skamba daug gražiau- bet kartais aš tikrai galiu būti tikrai šykštus.

Aš gyvenu gana taupiai (nors ne visada), bet kartais vis dėlto perlenkiu lazdą: dėviu skylėtus marškinėlius, niekad neperku naujų drabužių… Pradėjau ieškoti naujos sofos tik tuomet, kai dabartinė tapo visai skylėta. Sportinius batelius aviu tol, kol parduotuvėse neprasideda naujų batų išpardavimas mažiausiomis kainomis.

Laikui bėgant aš tikrai išmokau gyventi taupiai, todėl kai kurias pamokas drąsiai rekomenduoju ir kitiems. Nesakau, kad ir tu turi namuose laikyti skylėtą sofą, be to tikrai rekomenduoju keisti sportinius batelius dažniau nei keičiu aš. Tačiau vis dėlto yra daugybė būdų išventi nereikalingų išlaidų ir gyventi taupesnį gyvenimą.

Kam gyventi taupiai? Visų pirma dėl to, kad taip išleisi mažiau nei uždirbi, taigi, skirtumą galėsi panaudoti skoloms padengti, sutaupyti ar investuoti. Gal užteks net viskam. Antra- kuo mažiau išleisi, tuo mažiau reikės uždirbti. Tai reiškia, kad galėsi pasirinkti: arba dirbti mažiau, arba dirbti daugiau, bet anksčiau išeiti į pensiją, arba… dažnai išeiti trumpų atostogų. Žodžiu, gyvendamas taupiai, turi daugiau galimybių pasirinkti.

Jau numanau, kokie bus komentarai, kaip ir kituose straipsniuose apie taupymą: “tu nebeturi gyvenimo”, “tai nuobodu”, “gal tada geriau gyvenk kartoninėje dėžėje”, “kartais reikia pasimėgauti gyvenimu”…

Galit tikėt, galit netikėt, bet aš turiu gyvenimą. Nuostabų gyvenimą. Leidžiu laiką su šeima, bendrauju, skaitau knygas, linksminuosi, sportuoju, darau tai, kas yra svarbu, taigi leidžiu savo laisvalaikį taip, kaip noriu. Tai puikus gyvenimas. Šiame straipsnyje gali paskaityti apie tai plačiau.

Jei ieškai patarimų, kaip gyventi taupiau, štai keletas nuo šykštuolio. Aš vadovaujuosi dauguma (bet ne visais) paminėtų patarimų.

1. Važinėkite vienu automobiliu. Daugybė šeimų turi du ar daugiau automobilių. Automobilis- greičiausiai antras pagal brangumą daiktas, iškart po būsto. Jei galite apsieiti su vienu, taip ir padarykite. Mes su žmona abu dirbame, be to turim šešis vaikus ir vis dėlto išmokom puikiai apsieiti su vienu automobiliu.

2. Gyvenkite mažesniame name. Jei galite sau leisti įsigyti didesnį namą, tai dar nereiškia, kad būtent taip turėtumėt pasielgti. Gyvenkite kiek galima mažesniame, bet pakankamai erdviame būste. Nesakau, kad keturiese turėtumėt gyventi vieno kambario bute… suprantat, apie ką aš. Gyvendami mažesniame name galite sutaupyti tūkstančius per metus. Tam, kad persikraustytum gyventi į mažesnį namą, dažnai užtenka tiesiog atsikratyti krūvos šiukšlių.

3. Važinėk mažesniu automobiliu. Važinėdamas mažesniu automobiliu, vėlgi, gali sutaupyti tūkstančius. Pavyzdžiui, vietoj visureigio įsigyk lengvąjį automobilį. Gyvenk patogiai, bet nepersistenk. Kurui taip pat bus išleisi.

4. Vietoj to, kad pirktum- nuomok. Šis punktas, kaip visada, turėtų sukelti daug debatų. Reikalas tas, kad nepakanka “primesti iš akies”, kad įsigyti kokį nors daiktą yra teisingesnė investicija. Jei paskaičiuotum palūkanas, kurias sumokėsi dengdamas paskolą, draudimo ir kitas išlaidas, pamatysi, kad gan dažnai pirkti yra brangiau nei nuomoti. O jei tai, ką nuomodamas sutaupai, investuotum- ateity gerokai “išsiveržtum į priekį”. Žinoma, čia tik spėlionės, geriau pasiskaičiuok pats, palygink įskaičiuodamas visas išlaidas. Plačiau apie tai.

5. Iš pradžių ieškok naudoto.Jei tau kažko reikia- na, tikrai reikia, o ne užsigeidei, pasiklausinėk, gal koks pažįstamas tai turi, bet nenaudoja. Išsiųsk el. laišką šeimos nariams, draugams ar šiaip “apsiklausinėk”. Gali būti maloniai nustebintas. Kažkada planavau pirkti spausdintuvą, bet sužinojau, kad mama kaip tik nusipirko lazerinį spausdintuvą ir rašalinis jai nebereikalingas- taip ji man sutaupė beveik šimtą dolerių. Jei niekas to, ko tau reikia, neturi, paieškok freecycle.org ar craigslist.org (ar uzaciu.lt, vert. past.). Jei ten nerandi, bandyk ieškoti dėvėtų daiktų išparduotuvėse. Paieškojęs, gali sudaryti tikrai gerą sandorį.

6. Ne namuose valgyk rečiau. Viena didesnių kasdienių išlaidų- tai maitinimasis kavinėse ir restoranuose. Eilnis žmogus JAV išleidžia kur kas daugiau nei 2000$ valgydamas kavinėse. Valgyti restoranuose brangu, įskaitant ir “greito” maisto restoranus (nekalbant apie pastarųjų žalą sveikatai). Gamintis patiems yra daug pigiau. Mes su šeima susidarome meniu visai savaitei, tuomet apsiperkame ir kasdien patys gaminame ir pietus, ir vakarienę. Pastaruoju metu pietums aš rengiuosi iš pat ankstaus ryto, tad grįžus namo paruošti maistą- vieni juokai.

7. Taupiai valgyk ir ne namie. Jei vis dėlto valgai ne namie, paskaityk šiuos patarimus kaip sutaypyti.

8. Darbe valgyk savo iš anksto paruoštą maistą. Vietoj to, kad eitum kur nors papietauti, atsinešk pietus į darbą. Plačiau.

9. Orientuokis į minimalistinę drabužių spintą. Šis patarimas tiks ne kiekvienam, bet, pavyzdžiui, mano drabužių spinta- minimalistinė. Paprastai nešioju džinsus ar kasdienes kelnes, maikutę ar “polo” tipo marškinėlius, aviu sandalus arba batus. Labiausiai mėgstu nerškias spalvas ir vienspalvius drabužius. Viskas tinka prie visko, taigi daug rūbų aš neturiu, todėl nepatiriu jokio streso, bandydamas išsirinkti, ką apsirengti, be to- reikia mažiau rūbų.

10. Sustabdyk impulsyvų apsipirkinėjimą internetu. Tai man buvo didelė problema, kol visai neatsisakiau kreditinės kortelės. Apsipirkinėdavau internetu porą kartų per savaitę. Dabar ką nors perku internetu gal kartą į du mėnesius, naudodamas “PayPal” ar kažkieno kito kreditinę kortelę. Nesakau, kad šis kraštutinumas būtinas, bet suprask, kad pirkti internetu gali būti per daug lengva (nereikia net eiti į parduotuvę), taigi per daug daiktų nusiperki impulsyviai. Internete pirk tik tada, jei tikrai kažko reikia ir tik jei taip pirkdamas sutaupysi, bet niekada nedaryk to impulsyviai. Paskaityk apie 30-ties dienų sąrašą kiek žemiau.

11. Neapsipirkinėk. Neik į parduotuvę, prekybos centrą ar universalinę parduotuvę tam, kad tik pasižvalgytum ar šiaip apsipirktum. Eik į parduotuvę tik tada, jei žinai, ko reikia, ir tai nusipirkęs iškart išeik. Gana dažnai žmonės eina apsipirkinėti, turėdami miglotą idėją apie tai, ko jiems iš tikrųjų reikia, bet, vos įėjus, juos “pagauna” impulsas pirkti kuo daugiau. Arba jie eina apsipirkinėti tiesiog juokais, na- tai kaip savotiška pasilinksminimo forma. Galų gale iššvaistoma krūva pinigų. Po kelių tokių kartų susidaro tikrai nemaža sumelė. Geriau laikytis atokiau nuo parduotuvių ir atrasti kitų būdų, kaip pasilinksminti.

12. Naudok 30-ties dienų sąrašą. Kad pažabotum impulsyvų išlaidavimą, susidaryk trisdešimties dienų sąrašą. Kai užsimanai kažką nusipirkti- kažką, kas nėra būtina (kaip pvz. vaistai ar maistas), pasižymėk daiktą ir įrašo datą šiame sąraše. Nusistatyk taisyklę, kad negali pirkti nieko iš šio sąrašo, kol nepraėjo trisdešimt dienų nuo įrašo datos. Griežtai laikykis šios taisyklės. Pamatysi- taip pirksi daug mažiau.

13. Atsisakyk kabelinės TV. Jau minėjau, kad aš atsisakiau kabelinės televizijos. Taip kas mėnesį sutaupau (mūsų rajone- apie 60$, arba daugiau nei 700$ per metus), be to, esu priverstas skaityti, bendrauti ar eiti kur nors pasivaikščioti. Vieni privalumai ir jokių trūkumų.

14. Naudokis biblioteka. Vietoj to, kad pirktum knygas- pasiimk jas iš bibliotekos. Bibliotekoje dažnai rasi ir DVD diskų nuomai (pas jus gali būti ir kitaip)- taip sutaupysi dar daugiau. Tai kam ta kabelinė televizija?

15. Rask nemokamų pramogų. Atrask, kaip pigiai pasilinksminti. Pramogos dažnai brangiai atsieina, jei, pvz., eini į kino teatrą, į barą, naktinius klubus. Eilins žmogus JAV išleidžia apie 1800$ per metus pramogoms (neskaičiuojant išlaidų maistui). Nesakau, kad nereikėtų linksmintis, bet yra būdų, kaip tą daryti pigiau. Štai keletas idėjų. Čia taupios šeimos linksmas ir pigus savaitgalis.

16. Taupi mankšta. Mankštintis- svarbu, bet tai nereiškia, kad tam reikia išleisti krūvą pinigų. Keli patarimai čia.

17. Būk sveikas. Lengviau pasakyt, nei padaryt. Noriu tik pasakyt tai, kad būdamas sveikas sutaupysi daugybę pinigų, neišleisdamas jų vizitams pas gydytojus, ligoninės išlaidoms ir bendrai visokiems vaistams. Tereikia būti šiek tiek atsargesniam. Valgyk sveikai ir mankštinkis. Paprasta ir efektyvu.

18. Į darbą važinėk dviračiu. Net jei turi automobilį, važinėdamas dviračiu sutaupysi degalų, be to, gerai pasportuosi. Labai rekomenduoju. Štai keletas patarimų.

19. Važiuok į darbą vienu automobiliu su kolega arba autobusu. Jei tau dviratis netinka, susirask draugą ar kaimyną, kuris dirba netoli tavo darbo- susitarkit važiuoti vienu automobiliu. Arba naudokis viešuoju transportu. Patarimas, regis, paprastas, bet daugybė žmonių jo nepaiso.

20. Vaikščiok pėsčiomis. Dažnai važiuojame automobiliu į parduotuvę už kampo ar į mokyklą vos už kelių šimtų metrų. Išeik keliomis minutėmis anksčiau, eik pėsčiomis- sudeginsi kalorijų ir sutaupysi degalų.

21. Parduok savo “šiukšlyną”. Čia greičiau būdas užsidirbti, nei sutaupyti, bet toks šykštuolis kaip aš, bandydamas apsikuopti, būtinai norės ir šiek tiek iš to uždirbti. Parduok savo daiktus kokiam aukcione ar lombarde (pvz lombardoprekes.lt, uzaciu.lt ar pan.). Neįtikėtina, kokius daiktus žmonės nuperka. Paskaityk “Simple Dollar” straipsnį šia tema.

22. Dovanos- taupiai. Išlaidos dovanoms sudaro nemenką sumelę per metus. Atrask būdų tai daryti taupiau. Padaryk dovaną pats ar dovanok suvartojamą dovaną. Pavyzdžiui, mes šeimoje mėgstam dovanoti ir gauti dovanų sausainių. Štai keletas idėjų.

23. Mesk rūkyti. Taip, ne pats lengviausias būdas sutaupyti. Sunku, bet man, kaip ir daugeliui kitų, pavyko. Sutaupysi ne tik cigaretėms (kurios ir taip brangios), bet ir kitoms susijusioms išlaidoms (pvz.,aš “prie rūkalų” pirkdavau sodos vandens ar alaus)… ir, žinoma, didžiulę sumą medicininėms išlaidoms. Du metus nerūkydamas sutaupiau gerokai virš 3000$. Kaip aš mečiau rūkyti.

24. Kontroliuok alkoholio vartojimą. Jei kasdien išgeri po bokalą kitą alaus, per mėnesį nemažai išleidi. Yra tokių, kurie išgeria dar daugiau. Tai brangu. Jei pavyktų vartoti alkoholį tik retsykiais vakarėliuose ar kartais su draugais (bet ne visada), gerokai sutaupytum.

25. Kontroliuok saldumynų vartojimą. Įvairiuose desertuose ir saldžiuose užkandžiuose yra daugybė kalorijų, bet visiškai nėra maistingų medžiagų. Maža to, už juos mokame priedą- ir pinigais, ir prastėjančia sveikata. Sumažink suvalgomų saldumynų kiekį (žinoma, neatsisakyk jų visiškai) taip ir sutaupydamas, ir suvartodamas mažiau kalorijų.

26. Gerk vandenį. Gerdami sodos vandenį, kavą, alkoholį, sultis, arbatą ir pan. mes suvartojam daugybę kalorijų. Be to, tai dar ir kainuoja. Gerdamas paprastą vandenį- sutaupsi ir suvartosi mažiau kalorijų. Štai keletas patarimų, kaip suformuoti vandens gėrimo įprotį.

27. Planuok buitinius pavedimus atlikti vienu ypu. Vietoj to, kad į parduotuę, banką ar paštą lakstytum kasdien, suplanuok šias užduotis vienai “pavedimų” dienai ir apskaičiuok efektyviausią maršrutą, kad sutaupytum degalų ir laiko. Be to, jei įmanoma- bankinius pavedimus daryk internetu, taip kai kurių kelionių visai išvengsi.

28. Lik namie. Gal naminuko idėja skamba ir ne labai linksmai, bet iš tiesų gali būti labai smagu. Mėgstu likti namie su šeima- turim visokių linksmų užsiėmimų. Kartais, jei šeima mokykloj/darbe, tiesiog praleidžiu dieną vienas- man tai labai patinka: ramu, tyku, galiu skaityti ar žiūrėti filmą, atsakinėti į Jūsų komentarus mano bloge ar kažką rašyti. Likdamas namie gali gerokai sutaupyti, kadangi valgai namie, neini bereikalingai apsipirkinėti, nenaudoji degalų, darai mažiau kitų atsitiktinių išlaidų.

29. Nenaudok kreditinės kortelės. Kreditinė kortelė nėra visiškas blogis. Prieš jums apipilant mane komentarais eilinį kartą, pasakysiu štai ką: aš žinau, kad jos gali būti panaudotos geriems tikslams. Jei tik taip jas ir naudoji- puiku, praleisk šį patarimą. Kitiems kreditinės kortelės labai palengvina apsipirkinėjimą, galų gale jie prisiperka visko per daug. Be to, jei per mėnesį nepadengsi kredito, priaugs nemažai palūkanų. Eilinis JAV pilietis, turintis bent vieną kreditinę kortelę, vidutiniškai turi pasiėmęs 8500$ kreditą (tai jo skola bankui). Nedaryk šitos klaidos. Štai mano istorija.

30. Atšauk prenumeratas. Kai internete tiek daug informacijos ir pramogų, ar tau tikrai reikia dar ir žurnalų? Dabar naujausias žinias gali perskaityti internete- ar tikrai reikia prenumeruoti ir laikraščius? Kai DVD gali gauti pigiai ar visai nemokamai, ar reikalinga ir Netflix prenumerata (vert.past.”Netflix”- neribota DVD nuoma už $9/mėn)? Neprašau atsakyti man asmeniškai, jei vis dėlto reikia, tik siūlau gerai pagalvoti, ar jie tikrai būtini. Gali būti, kad atsakymas bus “taip”. Pagalvok apie kitas prenumeratas, už kurias moki- nesakau, kad visko reikia atsisakyti, tik gerai pagalvok, ką prarasi atsisakydamas jų. Plačiau.

31. Pasidaryk pats. Visų galimybių tikrai neaptarsiu, bet gana dažnai skubame kažką pirkti, nors, geriau pagalvoję, tą kažką galim daug pigiau pasidaryti patys. Aišku, gali prireikti truputį daugiau laiko ir pastangų, bet gaminti gali būti visai linksma, ypač jei tai taptų projektu visai šeimai. Neseniai, vietoj to, kad pirktumėm, patys darėme (labai paprastą) knygų lentyną- vos iš kelių lentučių. Jei nežinai, kaip kažką pasigaminti, paieškok internete. Galiu garantuoti, kad kažką panašaus tikrai rasi.

32. Susiremontuok pats. Vietoj to, kad samdytum pagalbininkus, pamėgink kažką susiremontuoti pats. Žinoma, prireiks laiko ir pastangų, bet- tai tikras malonumas, be to- pigiau. Jei nežinai, kaip tą padaryti- dar ir išmoksi kai ką naujo! Paieškok internete, pasiskaitinėk ir bandyk padaryti. Ypatingai taupūs visada viską daro patys.

33. Nustok mokėti palūkanas. Jau minėjau kreditinių kortelių palūkanas, automobilius lizingu, būsto paskolą. Aš manau, kad tai- pinigų švaistymas. Jau rašiau, kaip gyventi be kreditinės kortelės, siekiantiems sutaupyti, labai rekomenduoju. Apgalvok, kokių dar turi paskolų, už kurias turi mokėti palūkanas, pagalvok, ar gali grąžinti paskolą artimiausiu metu.

34. Vartok mažiau pusfabrikačių. Užšaldytas maistas, mikrobangų krosnelėje paruošiamas maistas, “greitas” maistas… Viskas, kas supakuota ir paruošta mūsų patogumui- ne tik brangiau nei pačių paruoštas maistas, bet ir daug nesveikiau. Nesakau, kad reikia jų visai atsisakyti, bet vertėtų kiek įmanoma sumažinti jų vartojimą.

35. Keliauk taupiai. Tiesą sakant, aš nekeliauju (jau kelis metus nekeliavau), bet jei tau tenka keliauti, iš anksto planuodamas gali sutaupyti. Skrydžiai lėktuvu- paprastai brangiausias būdas keliauti, tad bilietus užsisakyk iš anksto, ieškok gerų sandorių. Taip pat apsvarstyk galimybę keliauti traukiniu. Gerai apsižiūrėk, kiek kainuoja automobilių nuoma- kainos gali smarkiai skirtis (arba keliauk viešuoju transportu). Paieškok, kur pigiau apsigyventi- gal net pas draugą ar gimines? Tiesa, aš planuoju keliauti, bet tik tada, kai gražinsiu skolą.

36. Atsisakyk mobilaus telefono. Nelabai populiarus pasiūlymas… Jei nepatinka, pereik prie kito patarimo. Čia tikrai ne kiekvienam. Bet tik pagalvok: prieš 20 metų dauguma žmonių neturėjo mobilaus telefono, bet kažkaip stebuklingai išgyveno. Mobilus telefonas nėra būtinybė- tai patogumas. Prieš dvidešimt metų, norėdamas paskambinti, turėjai palaukti, kol nusigausi iki vietos, kur yra telefono aparatas (laukti, kad galėtum paskambinti?! Siaubas!). Arba galėjai sustoti prie mokamo telefono aparato ar telefono kokiam verslo centre.

37. Kirpk savo plaukus pats. Čia vėlgi patarimas ne kiekvienam. Aš naudoju eletrinį skustuvą ir nusiskutu galvą plikai. Paprasta, pigu, minimalistiška ir jokių rūpesčių. Nereikia išgyventi, kad šukuosena iširs, nereikia kas rytą tvarkyti plaukų. Nesakau, kad ir tu turėtum skusti galvą. Daugybė žmonių patys apsikerpa- renkasi paprastas, bet gražias šukuosenas- tiek ilgiems, tiek ir trumpiems plaukams. Sutaupo ir laiko, ir pinigų.

38. Rūpinkis savo daiktais. Lyg ir savaime suprantama, bet dažnai net nesusimąstom apie tai: jei saugosi ir prižiūrėsi tai, ką turi, daiktai tarnaus daug ilgiau. Taigi, išleisi mažiau pirkdamas naujus daiktus. Kai perki kažką, ką būtų verta prižiūrėti, paskirk keletą minučių perskaityti priežiūros vadovą ir susikurti kontrolinį sąrašą priežiūrai, kurį gali prisegti prie to daikto. Svarbesnius dalykus, tokius kaip automobilio alyvos keitimas ar techninė apžiūra, pasižymėk kalendoriuje.

39. Taupyk energiją. Yra keletas būdų, kaip sumažinti sąskaitą už elektrą. Aš nenaudoju plaukų džiovintuvo ar boilerio, bet čia jau ekstremalu. Išbandyk šiuos patarimus.

40. Taupyk dujas. Kylant dujų kainai (be prošvaisčių), kuras tapo viena pagrindinių mėnesinių išlaidų. Smulkūs pakeitimai gali padėti sutaupyti daug. Išbandyk šiuos patarimus.

41. Pirk tik nupigintus rūbus (ir tik kai tikrai reikia). Taigi, esi šykštuolis kaip ir aš ir perki rūbus tik kai senųjų rankovėse per daug skylių? Jei dabar prisireikė naujų drabužių, turiu omeny- iš tiesų prisireikė, tuomet vietoj to, kad pirktum naujus , paieškok dėvėtų, bet gerų rūbų. Arba pirk naujus, bet tik nukainotus daugiau nei 50%. Gerai paieškojęs, gali rasti gerų pasiūlymų ir nemažai sutaupyti.

42. Dirbk namuose. Darbas namuose nebūtinai bus tavo svajonių darbas, bet tai tikrai žingsnis teisinga linkme. Ne tik kad gali dirbti su apatiniais (kas nesvajoja apie tai?), bet ir sutaupai kuro, pinigų, kuriuos išleistum pietaudamas restoranuose ir pirkdamas brangius darbo drabužius (viskas ko reikia- tai tik apatinių, ar ne? Ne, nerekomenduju ir juos pirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse).

43. Planuok į ateitį. Lengva pasakyti, bet padaryti kur kas sunkiau. Bet jei pavyktų išsiugdyti įprotį galvoti į priekį apie dalykus, kurie dar tik nutiks, gali sutaupyti nemažai. Pavyzdžiui, jei susimąstai, ką valgysi prieš išlėkdamas tvarkyti reikalų mieste, gal nuspręsi pasiruošti maisto namie. Taip išvengsi vizito į restoraną. Jei pasiimsi didelį butelį atšaldyto vandens, nereikės jo pirkti. Jei žinai, kad artėja kažkieno gimtadienis, gali nupirkti dovaną iš anksto per išpardavimus vietoj to, kad išleistum daug daugiau pirkdamas paskutinę minutę.

44. Paruošk maisto į priekį. Jei turi vieną laisvą dieną per savaitę (ar net per mėnesį), pasigamink daug maisto vienu ypu ir užšaldyk vakarienės dydžio porcijas. Aš nedarau taip nuolat, bet esu bandęs, ir tikrai taip sutaupydavau pinigų (pirkdamas didesnį kiekį taip pat sutaupysi) bei laiko. Aišku, reikia truputį pasiplanuoti- sugalvoti meniu ir pirkinių sąrašą, apsipirkti, pasigaminti maisto visai savaitei ar mėnesiui. Bet sykį prisigaminus, maistą kas vakarą (ar per pietus, jei nori) pasiruoši paprastai ir greitai. Tai apsaugo ne tik nuo išvykų į restoranus, bet ir pusfabrikačių vartojimo, kai esi labai alkanas, bet per daug pavargęs, kad gamintum.

45. Rečiau skalbk drabužius. Kai kas skalbia rūbus vos vieną kartą juos apsirengęs. Aš turiu įproti apsirengti rūbus daugiau nei vieną kartą, jei jie tikrai nėra purvini. Drabužių švarumo “degustavimui” naudoju nosį- nenoriu nešioti drabužių, kurie nekvepia. Taip sutaupau skalbimui.

46. Drabužius džiovink saulėje. Kai mano tėvai buvo jauni, buvo įprasta rūbus džiauti ant virvės. Dabar daug dažniau naudojamos centrifugos, nes taip rūbai išdžiūna daug greičiau, bet jei neskalbi begalės rūbų, nėra taip ir sunku sugaišti keletą minučių ir pasidžiauti juos. Sutaupysi elektros, be to- rūbai tarnaus ilgiau.

47. Valgyk mažiau mėsos. Nesakau, kad turėtum tapti vegetaru (nors visada gali pabandyti), bet retsykiais valgyk patiekalų be mėsos. Makaronai, vegetariškas Čili (mano receptas šio straipsnio vidury), vegetariški indų ar tajų patiekalai- “falafel”, “hummus”, “pita”, pomidorai, solotos… tikrai yra daugybė skanių patiekalų be mėsos. Kadangi mėsa brangi (na, šviežia mėsa brangi… visokios dešrelės- visai pigios), sutaupysi pinigų nevalgydamas mėsos patiekalų. Su sąlyga, kad gamini iš šviežios mėsos, ne perdirbtos ar vakuotos.

48. Pirk maisto prekes taupiai. Maisto prekės mano aštuonių žmonių šeimai sudaro gan didelę išlaidų dalį. Turėdami vos keletą paprastų įpročių, sutaupome nemažai pinigų. Paskaityk apie tai čia.

49. Taupios Šv. Kalėdos. Šv. Kalėdos- išlaidų metas, ypač Amerikoje (jei gyveni ten, kur Šv. Kalėdos nėra švenčiamos didžiuliais apsipirkinėjimais arba visai nėra švenčiamos, praleisk šį patarimą). Žmonės kraustosi iš proto, pirkinėdami visokius gražumynus. Tai beprotybė. Prekybininkams- tai, žinoma, nusotabus metas, bet mūsų banko sąskaita gerokai nukenčia. Išsivaduok iš šio ciklo, rask pigesnių būdų švesti Šv. Kalėdas. Keletas puikių būdų, kaip tą padaryti, o čia dar keletas.

50. Valgyk pigius pusryčius. Štai kelios idėjos, kaip tą padaryti.

Autorius: Leo Babauta
Originalus straipsnis: The Cheapskate Guide: 50 Tips for Frugal Living